Pirmoji tatuiruotė atsirado dar primityvios bendruomeninės sistemos laikais, kai medžiotojo kūno randai sugijo į keistus raštus ir taip tapo savininko skiriamuoju ženklu. Pamažu primityvios gentys pradėjo specialiai puoštis tatuiruotėmis, suteikdamos joms ypatingą reikšmę. Laikui bėgant tatuiruočių menas tobulėjo, buvo išrastos naujos priemonės, medžiagos ir stiliai. Būtent pastarasis bus aptariamas toliau, ypač dabar tatuiruotės tarp jaunimo yra populiarumo viršūnėje.
Realizmas
Pagal bendrą klaidingą nuomonę, tokio stiliaus jaunystės tatuiruotė pasirodė neseniai, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Dar XIX amžiuje Napoleono ir Otto Bismarko tatuiruotės buvo populiarios privilegijuotuose sluoksniuose. Šis stilius laikomas sunkiausiai atliekamu ir tuo pačiu populiariausiu, o tai suprantama. Meistras tokiam darbui atlikti turi būti absoliutus savo srities profesionalas. Dažnai ryškūs šios tendencijos pavyzdžiai yra įžymybių, giminaičių ir draugų, gyvūnų ir paukščių tatuiruotės. Tiesą sakant, nuotrauka yra pritaikyta žmogaus kūnui. Realizmas reikalauja atkaklumo, kruopštumo, dėmesingumo ir kantrybės.
Linework
Šis stilius apima daug tiesių linijų, kurios palaipsniui sudaro raštą. Tai gali būti gyvūno, augalo atvaizdas, geometrinis raštas. Vyraujančios šios krypties spalvos yra juoda ir raudona. Palyginti su kitais stiliais, linija yra gana jauna. Linijiniai elementai gali būti ir nepriklausomi, ir papildomai veikti kita kryptimi.
Dotwork
Rusijoje šis stilius tik pradeda formuotis, tad jei norite gero darbo ant kūno – ieškokite patyrusio meistro. Jos akcentas yra taško technikoje. Dažnai „pasidaryk pats“darbai būna dideli, nes tik taip jie atrodo gražiai. Pagrindinės spalvos yra tokios pat kaip ir linijinės krypties – raudona ir juoda. Jaunų vyrų tatuiruotės dažnai daromos tatuiruotėmis.
Biomechanika
Jaunimo tatuiruočių eskizai biomechanikos stiliumi pasirodė praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir išpopuliarėjo dėl originalių šveicarų Giger darbų. Biomechanika ypač išsivystė technologijų ir kompiuterių technologijų pažangos metais. Šios krypties esmė – žmogaus ir mechanikos susipynimas, mechanizmų, išsiveržiančių iš žmogaus kūno dalių, detalės. Biomechanika panaši į realizmą, tačiau užuot kruopščiu veido detalių piešimu, čia akcentuojamos mechaninės struktūros. Daugeliui šis stilius atrodo gana specifinis, ne kiekvienas išdrįsta papuošti savo kūną tokiu darbu,tačiau visame pasaulyje yra daug šios krypties gerbėjų.
Dekoratyviniai
Prieš kelis šimtus metų Polinezijos kunigai turėjo apeigas, kuriomis savo kūnams tepdavo raštus ir ornamentus, kuriuos atlikdavo išskirtinai pasišventusi moteris kunigė. Drąsūs senovės genčių kariai laikė garbe dėvėti tokį raštą, liudijantį jų sėkmę medžioklėje. Jei dėl kokių nors priežasčių ornamentas buvo uždėtas kreivai, tai vyro šeima buvo amžinai sugėdinta. Būtent nuo šios senovinės apeigos prasidėjo ornamentinio stiliaus istorija.
Jo raštai, primenantys medžių šakas, paparčio lapus ir panašius natūralius raštus. Šiuo metu labai populiarios jaunimo dekoratyvinės tatuiruotės. Šis stilius per tūkstantmečius patyrė įvairių pokyčių, tačiau neprarado glaustumo, nes darbas atliekamas išskirtinai juoda spalva. Šios krypties vyriškas jaunimo tatuiruotes galima papildyti gyvūnų ir paukščių atvaizdais, etninės temos elementais.
Akvarelė
Tarp jaunimo tatuiruočių ypač populiarėja toks stilius kaip akvarelė. Jo bruožas – spalvingumas, švelnumas ir elegancija. Šios tendencijos protėvis buvo amerikietė Amanda Wachob. Jos nuostabūs darbai tapo pavyzdžiu visiems šio stiliaus mylėtojams ir pasekėjams. Atrodė, kad ant žmogaus odos tikrai buvo piešinys su akvarelėmis, o ne jaunystės tatuiruotė. Akvarelės stiliaus bruožas yra galimybėjos atlikimas tiek dideliame, tiek mažame odos plote – tai nekeičia tatuiruotės kokybės.
Deja, tatuiruočių istorijoje buvo didžiulė spraga, nes trūko paklausos tikrai kokybiškam darbui. Kadaise talentingi tatuiruočių meistrai atsipalaidavo – juk vietoj šedevrų galima daryti „partakus“. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje buvo išrasta elektrinė mašina, kuri palengvintų meistro darbą. Tik praėjusio amžiaus viduryje atsinaujino jaunimo tatuiruočių mada, atsirado naujų stilių ir tendencijų, o senieji buvo tobulinami. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje hipių judėjimas atgaivino jaunimo tatuiruočių užrašų kryptį, kuri išreiškė tuo metu išpopuliarintus laisvės, meilės ir pasaulinės taikos postulatus. Kiek vėliau meistrai atnaujino senovinių ornamentų, raštų, čiabuvių piešinių madą. Devintajame dešimtmetyje technologinė pažanga lėmė naujų sričių, tokių kaip biomechanika ir bioorganika, nauja mokykla, šiukšlių polka ir kt. Šiais laikais tatuiruotė išgyvena atgimimą, atsinaujino jos mada. Jaunimo tatuiruotės vaikinams dabar ypač populiarios. Kaip ir anksčiau, tatuiruotė pirmiausia asocijuojasi su laisvu ir nepaprastu žmogumi, nebijančiu mesti iššūkio visuomenei ir sau. Juk net biurai žmonių su tatuiruotėmis nepriima matomoje vietoje – ar tikrai jiems reikia žmogaus, kuris mokėtų atrodyti, kalbėti ir mąstyti už lauko ribų?
