Odinio p alto atsiradimo istorija yra nepaprastai įdomi ir žavi. Nuo seniausių laikų buvo manoma, kad šis drabužių spintos elementas skirtas apsaugoti nuo vėjo ir lietaus. Pelurines, panašias į šiuolaikinius lietpalčius, dėvėjo ir šiaurės tautos, siekdamos sušilti š altyje, ir pietų gyventojai.
Pirmą kartą tokios „mantijos“pasirodė XIV–XII amžiuje prieš Kristų. Tada senovės žmonės apsitraukdavo laukinių gyvūnų odomis. Apsiausto (mantijos) panašumas pradėtas naudoti prieš keturis tūkstančius metų. Vienas iš šių modelių su puošmena ir bronziniais užsegimais, dėvėtas prieš 3000 metų, iki šiol saugomas Šiaurės Osetijos muziejuje. Tuo metu apsiaustas buvo kaip apsiaustas arba penulė.
Odinis p altas atsirado daug vėliau. Tik XIX amžiuje buvo pasiūtas pirmasis lietp altis su rankovėmis. Iki šio amžiaus pabaigos visi mados dizaineriai ir siuvėjai sukūrė savo variantus viršutinių drabužių tema, panašius į šiuolaikinius. Žaibo greičiu daiktai, pagaminti iš vandeniui atsparaus audinio, pradėjo populiarėti tarp tų laikų madingų. Prekybininkai keliavo po visą Europą ieškodami tų modelių, kurie patiktų aukštuomenei. Odinis apsiaustas taip pat buvo skirtas apsaugotinuo lietaus ir vėsaus vėjo.
Amatininkai kūrė vis daugiau naujų stilių. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje apsiaustą buvo galima įsigyti visur. Su jungu ant nugaros, su petnešėlėmis ant rankovių, su apykakle ir diržu - kitų modelių butikuose nebuvo! Kariškiams patiko funkcionalus ir patogus daiktas. Lengvai išplaunamą ir daug vietos neužimantį, kasdieniame gyvenime nepretenzingą drabužių spintos elementą įsigijo vyrai kelyje. Keliautojai rinkosi sau gaminius iš natūralių medžiagų. Vyriškas odinis apsiaustas jokiu būdu nebuvo turto ir prestižo simbolis. Odą už nedidelius pinigus buvo galima nusipirkti absoliučiai visur.
Dvidešimtojo amžiaus viduryje odinis p altas pasiekė savo populiarumo viršūnę. Visi prisimename filmą „Naktinis porteris“. Būtent iš ten paimami visi vis dar aktualūs prekių ženklai. Europoje ėmė pirkti įvairius gaminius iš juodos odos ir latekso. Ilgą apsiaustą, kurio pakraštys siekė kulnus, dėvėjo ir moterys, ir vyrai. Artėjant XX amžiaus 70-iesiems, madingas įvaizdis gerokai pasikeitė ir tapo daug paprastesnis. Kino ekranuose Holivudo divos puikavosi su įvairių medžiagų chalatais. Odiniai p altai išbluko į foną ir nebebuvo grožio ir stiliaus pavyzdys.
Tačiau mada yra cikliška – ir 90-aisiais šis garderobo elementas vėl sugrįžo į lentynas. Sovietų Sąjungoje gimusios moterys pirmą kartą sužinojo, ką reiškia rengtis pagal užsienio madą. Jie dėvėjo p altus ir lietpalčius, pagamintus iš medžiagos, kuri buvo nuotoliniu būduatrodė kaip oda, bet taip nebuvo. Šalia Centrinės universalinės parduotuvės esančiuose turguose buvo aktyviai perkama audeklo gaminių. Žmonės negalėjo sau leisti firminių daiktų, bet labai norėjo atrodyti stilingai. Būtent dėl šios priežasties anuomet gatvėje neretai sutikdavo merginą su dirbtiniu zomšiniu švarku, nubuko batais ar lateksiniu lietpalčiu. Laimei, dabar, XXI amžiaus pradžioje, tokie gaminiai nėra madingi, jų paklausa smarkiai sumažėjo.
