Akademikas archeologas B. A. Rybakovas tyrinėdamas senovės slavų pagonybę, aiškindamas žmonių atminties šaknis ir gelmes per pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį, tyrė religinių ir mitologinių idėjų atsiradimą. Jis atidžiai studijavo liaudies amuletus ir pagonybę miesto gyvenime, taip pat ritualus ir šventes. Slaviškus vestuvinius žiedus jis apibūdina labai trumpai. Nors kapuose rastiems žiedams buvo suteikta šiek tiek vietos.
Kokie buvo tikrieji žiedai?
Kaip rašo akademikas B. A. Rybakovas, šie mažiausi papuošalai parodo makrokosmoso idėją, kuri turėtų saugoti mergaitės mikrokosmosą. Vestuvių simboliai, naudojami ant slavų vestuvinių žiedų, yra trys kryžiai arba trys saulės, arba du kryžiai ir saulė viduryje. Ši technika parodo dangaus kūno judėjimą nuo aušros iki dienos vidurio ir nuo vidurdienio, aukščiausio jo taško (kurį gerbė pagonys), iki saulėlydžio. Tai buvo vestuviniai žiedai iš slavųkapuose rasti simboliai. Garbingas mokslininkas nieko daugiau nesako apie žiedus.
Tai tikrų XIII–XIX a. slaviškų žiedų nuotrauka.
Senovės slavų vestuvių amuletai
Išsamiausias amuletų rinkinys B. A. Rybakovas apibūdina taip:
- Ramiai sėdintis paukštis (ar lizde?).
- Du šaukštai.
- Pjūklo danties objektas (plėšrūno nasrai).
- Raktas.
Jų reikšmė tokia: paukštis stato šeimos lizdelį, porai skirti šaukštai išreiškia norą sočiai, o jei platesni, reiškia gerovę apskritai. Rakto simbolika – šeimos turto saugumas. Plėšrūno žandikaulis yra senovinis amuletas, kuris išvaro nuo žmogaus visą blogį. Slaviškų vestuvinių žiedų su vestuvininku mokslininkai nemini. Jo dviejų tomų studijoje trūksta termino „svadebnik“. Reikia prieiti prie išvados, kad tai mitologija, sukurta jau mūsų laikais. Ji, žinoma, graži, bet iš tikrųjų gana toli nuo tiesos.
XXI amžiaus mitologija
Tikėjimo stoka – svyravimai nuo monoteizmo iki politeizmo – šiais laikais pakeičiamas nuostabių pasakų kūrimu. Tai nereiškia, kad jų neturėtų būti. Tegul jie būna, bet žiūrėti į juos rimtai yra naivumo viršūnė. Taip pat ir slaviški vestuviniai žiedai. Leiskite jiems egzistuoti.
Juvelyrai daro juos išskirtinai gražiais, raštuotais. Ir jei prisimenate budizmą, tai daroma prielaida, kad kiekvienas žmogus egzistuoja savo pasaulyje. Irjei jis tuo tiki, vadinasi, jis turi vietą. Jei tikite slaviškais vestuviniais žiedais kaip amuletais, galbūt jie jais taps. Tai tarsi placebo efektas. Mes geriame, kaip mums sakė, vaistus, bet iš tikrųjų kažką nenaudingo, bet tai veikia, ir žmogus kurį laiką jaučiasi geriau.
Ką šiandien sako pasakos?
Šiuolaikiniai mitų kūrėjai turi turtingą vaizduotę, tam tikras istorijos žinias, kurias jie sukasi taip, kaip nori, ir archetipų, pasak Jungo, žinių. Todėl jų pasakose sunku atskirti tiesą nuo nekenksmingos fantastikos. Pavyzdžiui, jie rašo, kad modeliai nebuvo pritaikyti slaviškiems vestuviniams žiedams. Vestuvinis žmogus yra ypatingas simbolis – galingas amuletas. Reikėjo išsaugoti meilę (o senovėje meilės santuokos, kaip prisimename, buvo retos, daugiausia buvo sudarytos skaičiavimais), ir gimdymo sąveiką bei harmoniją santuokos sąjungoje. Štai nuotrauka priešais jus – žiedas su vestuvininku, sudarytas iš atvirų aštuntukų.
Skaičius aštuoni primena begalybės ženklą, kuris, anot autorių, turėtų reikšti vykstančių procesų nekintamumą. Tačiau pokyčių nebuvimas reiškia sąstingį ir sąstingį. Ar tai gerai? Ar jaunimas neturėtų būti aktyvus, energingas ir atviras pokyčiams, aktyviai įtakojantis supančią tikrovę? Kitaip tariant, skatinti pažangą ir savęs tobulėjimą.
Ką dar galima rasti mituose?
Kai kurie siūlo dovanoti slaviškus vestuvinius žiedus vienišiems žmonėms, auginantiems vaikus, kadtaupyti šeimos energiją. Kiti autoriai, atvirkščiai, kategoriškai nusiteikę prieš tokią dovaną, nes žmogus amžinai liks vienas, žmogus neturėtų susijungti su vienatve. Tik klausimas, kuo tu pats patikėsi, kokį pasaulį susikursi sau po tokios vestuvinės dovanos.
Tai veda prie pačios paprasčiausios minties – „taip, pasakos yra viskas!“. Tokie žiedai ir vestuvininkas savaime neatspindi nieko reikšmingo, o tik atskleidžia mūsų pasąmonę.
Išvada
Padovanoti gražius vestuvinius žiedus su simboliais ir be jų galima ir reikia dovanoti. Tačiau tam nereikėtų teikti didelės reikšmės. Svarbiausia yra tyri ir malonūs santykiai, vidinis ryšys, kurį šeimoje vienija vienas tikslas. Tada gyvenimas tekės gana harmoningai.
