Mados istorija labai turtinga ir linksma: net senovėje buvo išrasti įvairūs aprangos stiliai, kuriamos naujos medžiagos, naujais elementais puošiami plaukai, aksesuarai, papuošalai ant kaklo, rankų, ausų. Be jokios abejonės, gražioji žmonijos pusė labiau domisi mada, tačiau ir vyrai nuo jos toli nenueina. Todėl mados gaminių asortimentas kasmet plečiasi, o mados industrija dirbo ir dirbs žmonijos labui.
Mada kaip reiškinys
Žinoma, kad mada yra vienas iš socialinių reiškinių, nes ja siekiama patenkinti estetinius visuomenės poreikius. O mados gaminiai, savo ruožtu, parodo savo savininko socialinį statusą.
Mada kaip reiškinys buvo aiškinamas dar XX amžiaus pradžioje, kai atsirado terminas „nutekėjimas“. Pasak amerikiečio Thorsteino Vebleno ir vokiečio Georgo Simmelio, mados industrija iš pradžių siekė atskirti nuo bendrosioselito masės, kuri visada stengiasi skirtis nuo paprastų žmonių. Todėl visos naujos srovės atsiranda tarp aukštesniosios klasės, o vidurinis ir žemesnis visuomenės sluoksniai bando mėgdžioti elito sluoksnį ir perimti iš jo bet kokias naujoves. Kitaip tariant, mados tendencijos „nuteka“iš viršaus į apačią ir nustoja būti naujovėmis, pereina į „vartojimo prekių“kategoriją. Tada vėl reikia sukurti kažką naujo ir madingo, kad elitas vis tiek išsiskirtų. Vyksta vadinamasis „prestižinio vartojimo ciklas“, kuris nesiliauja.
Šiuolaikinė mada
Šiandien luominiai sluoksniai visuomenėje praktiškai išnykę, tačiau mados paskirtis išliko ta pati – pabrėžti žmogaus priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Šiuolaikinė mados industrija kuria dalykus tokiose srityse kaip jaunimo mada, gatvė, biuras ir tt Tuo pačiu kiekvienas žmogus gali pasirinkti sau asmeninius drabužius, o tai yra saviraiškos būdas. Apsirengę madingai ir stilingai galite išsiskirti iš minios ir parodyti kitiems savo skonį ir asmenybę.
Remiantis tuo, daroma išvada, kad madingi daiktai yra tik tie, kurie eksponuojami, demonstruojami.
Mada
Iš bendro pramonės gaminių skaičiaus mados industrijoje yra tik tie, kurie laikomi madingais ir tenkina asmeninius žmogaus poreikius. Tai apima:
- drabužiai,
- asmeniniai aksesuarai (rankinės, kepurės, laikrodžiai, diržai, kojinės, pirštinės ir kt.),
- kosmetika ir kvepalai,
- papuošalai (juvelyriniai dirbiniai ir bižuterija),
- namų apyvokos prekės (indai, patalynė, patalynė, kilimai).
Visų aukščiau išvardytų gaminių gamybą vykdo tam tikras ūkio sektorius – vadinamoji „mados industrija“. Šis sektorius apima prekių gamybą ir pardavimą. Čia veikia kelios lengvosios pramonės šakos, tarp kurių pažymėtina tekstilė, kirpykla, parfumerija, modelių verslas. Kaip rodo statistika, laikui bėgant mados gaminių skaičius palaipsniui didėja.
Mados tendencijos
Jei anksčiau madingais daiktais buvo laikomos prekės tik gražiajai žmonijos pusei, tai XX amžiuje ši tendencija lūžo, o mada palietė ir vyrus.
Maždaug tuo pačiu metu mados pramonė išplėtė savo mados gaminių asortimentą dėl to, kad gyvenimo būdas pasikeitė ir tapo viešas. Pavyzdžiui, mūsų prosenelės ir močiutės neteikė didelės reikšmės prausimuisi, taip pat valgymui. Dabar daugelis iš mūsų perka maistą ir skalbimo produktus parduotuvėje. Todėl beveik visos asmeninio vartojimo prekės dabar priskiriamos mados prekėms, įskaitant gėrimus, automobilius, motociklus, baldus, raštinės reikmenis ir kt.
Mados industrijos raidos etapai
Yra keli mados pramonės vystymosi etapai. Iki XIX amžiaus pabaigos tokios krypties nebuvo, nors mados samprata buvo. Nuo 1890-ųjų jie pradeda savodrabužių ir aksesuarų gamintojų veikla, kurios metu smulkus verslas virsta tikra stambia gamyba. Buvo leidžiami net mados žurnalai, kuriuose buvo kalbama apie madingus dalykus, kuriuos įprasta nešioti elitinėje visuomenėje.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje jie ėmė masiškai vartoti, o tai reiškia, kad reikėjo numatyti madingus reiškinius. Buvo firmų, kurios specializuojasi naujų produktų ir mados pasaulio tendencijų analizėje. Didelė madingų drabužių gamyba kelia savo reikalavimus – priimti sprendimus dėl masinio pirkimo, išleidimo ir pan. Dėl to jau gatavus gaminius gaminančios įmonės priklausė ne tik nuo mados dizainerių „išradimų“, bet ir taip pat žaliavų gamintojams. Vėliau atsirado tendencijų prognozavimo sistema.
Mados šakutės
Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio įvyko rimtų pokyčių – mada (mada) buvo padalinta į dvi šakas: aukštąją madą ir ready-to-wear. Per šį laikotarpį mados dizaineriai, tokie kaip Christian Dior, Hubert Givenchy, Yves Saint Laurent, Coco Chanel ir kiti, pelnė pasaulinę šlovę.
Dešimtajame dešimtmetyje mados aplinkoje atsirado terminas „pliuralizmas“, reiškiantis vieno stiliaus nebuvimą ir įsipareigojimą skilti į daugybę skirtingų krypčių. Keičiasi naujų produktų pristatymo greitis. Lygiagrečiai su tuo „atjaunėja“mada, tai yra, galimybė įsigyti madingų dalykų atsirado ne tik tarp turtingų žmonių, bet ir tarp paprasto jaunimo. Stilistai nebeturi dominuojančios įtakos madai, garsesni prekių ženklai užsiima propaganda.
Pažymėtina, kad jei iki XX amžiaus pabaigos mados industrija veikė tik Europą, tai XXI amžiuje mada tapo globalia, o dizaineriai iš įvairių šalių siūlo savo idėjas. Šiandien jau yra didžiulė rytietiškų kultūrų įtaka, ir tai atsispindi vartojimo prekėse.
