Daugelį amžių juvelyrų darbas buvo labai vertinamas visame pasaulyje. Deimantų pjovimas yra jų karjeros viršūnė. Beveik visi žino, kad deimantas yra vienas kiečiausių mineralų mūsų planetoje. Kasami brangakmeniai paprastai būna netaisyklingos formos, todėl norint sukurti puikų papuošalą, jiems reikia suteikti tam tikrą išvaizdą. Deimantų pjovimas yra labai kruopštus ir sudėtingas darbas. Jo metu nuo brangakmenio pašalinama viskas, kas nereikalinga, o tai leidžia pamatyti tikrąjį deimanto grožį.
Seniai, kai technologijos neleido apdoroti sunkiausio brangakmenio, kristalai neturėjo tokio grožio, kokį įgyja dabar. Deimantai buvo tik šlifuoti ir poliruoti, jie neturėjo aiškių briaunų, todėl neblizgėjo savo grakščiu grožiu. Laikui bėgant juvelyrai išmoko suteikti akmenims tinkamą formą. Jie suprato, kad vieno deimanto trintis su kitu lemia briaunų atsiradimą, dėl kurių blizgesys daug kartų padidėja. Visų pirma, natūralūs oktaedriniai kristalai buvo apdorojami vienodai šlifuojant visas priešingas viršūnes, kol susidarė didelis plokščias paviršius. Senovinis deimantų kirpimas buvo kitoks, bet labiausiaibuvo vertinami oktaedriniai kristalai.
Laikui bėgant deimantų apdirbimas tapo vis sudėtingesnis. Juvelyrai stengėsi sukurti daugybę briaunų, nes dėl to padaugėjo lūžusių saulės spindulių, kurie atskleidė visą savo grožį. Natūraliam mineralui (priklausomai nuo jo konfigūracijos) buvo suteikta tam tikro daugiakampio forma su fiksuota veidų orientacija. Manoma, kad pirmasis Europoje juvelyras, išmokęs tobulai pjaustyti deimantus, buvo Ludwigas Van Berkenas. Būtent jis 1475 m. nupjovė visame pasaulyje žinomą Sancy akmenį.
Brangakmeniais iškirpti deimantai vadinami deimantais. Nepaisant to, kad atliekant šlifavimo darbus prarandama didžioji dalis natūralaus akmens, jo vertė tik didėja. Žinoma, jei juvelyras sugadins vieną iš briaunų, visas deimantas gerokai praras savo vertę. Pirmasis papuošalų iš natūralių akmenų apdirbimo etapas – jų pjovimas. Deimantų pjovimo kokybė labai priklauso nuo paties kristalo struktūros. Perpjovęs akmenį juvelyras pamato visus deimanto privalumus ir trūkumus ir nusprendžia, kaip jį apdirbs toliau. Šis procesas yra labai daug darbo reikalaujantis. Dažnai tai trunka kelias dienas ar mėnesius (priklausomai nuo kristalo dydžio). Šiandien deimantinis pjovimas atliekamas ultragarsu, lazeriu ir elektroniniu būdu.
Krištolinis tekinimas yra svarbus procesas, kurio metu ruošiniui suteikiama tam tikra forma. Akmens defektai pašalinami, ir taipasiruošimas pjaustymui. Šis darbas atliekamas specialiomis mašinomis, išrastomis XX amžiaus pradžioje, tačiau šiandien gerokai patobulintomis. Deimantų pjovimas – tai paskutinis juvelyro darbo etapas. Jos metu akmeniui suteikiama estetinė forma, pašalinami įtrūkimai, įdubimai ir kiti defektai. Juvelyras kruopščiai nupoliruoja deimantą, suteikia briaunoms aiškią formą, o tada jas poliruoja.
Deimantų pjovimas yra atsakingas procesas, nuo kurio labai priklauso jų kaina. Be darbo įgūdžių, juvelyras turi turėti ir meninį skonį. Pjovimas atliekamas naudojant ketaus diską, kuris labai greitai sukasi. Deimantų milteliai kartu su alyvuogių ar varnalėšų aliejumi įtrinami į jo paviršių. Akmens forma turi būti tokia, kad didžioji dalis į jį patenkančios šviesos nepraeitų pro ją, o atsispindėtų atgal nuo tarpusavyje esančių veidų.
Pagrindinės deimantų formos: stačiakampis (baguette), apvalus/fantastinis (ovalus, markizė, kriaušė), stačiakampis su nupjautais kampais (smaragdas). Apvalių ir puošnių akmenų parametrai nustatomi tekinimo metu, o likusieji pasiekiami pjovimo metu.
